- pupulis
- pupùlis, pupùlė dkt. Ji̇̀ augi̇̀na dù pupuliùs.
.
pupulis
Look at other dictionaries:
pupulis — pupùlis sm. (2) 1. scom. malon. mažulėlis: Nuleido akimis, kol tik matė, savo pupulẽlį Dr. Tiedu pupuliai mus visada pasitikdavo rš. Čiuči liuli mažukutį, oi pupulį drabnukutį (d.) Vlk. Vedžiojas močia kaip višta su savo pupuliais Vj.… … Dictionary of the Lithuanian Language
pupulė — pupùlis, pupùlė dkt. Ji̇̀ augi̇̀na dù pupuliùs … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
pupuonėlis — pupuonė̃lis scom. (2) žr. pupulis 1: Kuodelį verpiu, pupuonėlį liūliuoju LTR(Kš) … Dictionary of the Lithuanian Language
žiaužis — 2 žiaũžis, ė smob. (2), žiaužỹs, ė̃ (4) Arm, Kt 1. kas pasišiaušęs, papuręs: Jau zara bus žiaužyčių (ančiukų) Vrnv. ^ Laksto [vaikas] kaip žiaužaitis Varn. 2. išdykėlis, neklaužada: Buvo baisus žiaužiùkas: kankorėžiais mėtės Lkv. Supaisysi tu… … Dictionary of the Lithuanian Language
